Stiga Lawn Tractor 8211 0001 10 Compact 14HST 16HST 16 4WD Operators Manual

							161
LIETUVIŲ KALBALT
4.4.2 Elektros saugos patikra
Kaskart prieš naudojantis mašina b ūt-
ina patikrinti saugos sistemos veikim ą.
4.5 UŽVEDIMAS1. Atsukite degalų  č iaup ą. Žr. 10:U.
2. Patikrinkite, ar žvak ės laidas (laidai) prijungtas 
(prijungti) prie uždegimo žvak ės (žvaki ų).
3. Patikrinkite, ar išjungtas galios perdavimo  įtais-
as. 
4. Nelaikykite kojos ant darbinio pedalo. 
5. Šalto variklio užvedimas – droselin į valdymo 
į tais ą nustatykite  į oro sklend ės pad ėtį. 
Šilto variklio užvedimas – droselin į valdymo 
į tais ą nustatykite  į droselin ės sklend ės pad ėtį  
(maždaug 2 cm už oro sklend ės).
6.  Iki galo nuspauskite sankabos stabdžio pedal ą.
7.  Pasukite uždegimo raktel į ir užveskite varikl į.
8. Varikliui užsivedus droselin į į tais ą pamažu nu-
statykite  į droselin ės sklend ės pad ėtį (apie 2 cm 
už oro sklend ės), jei naudojama oro sklend ė.
9. Kai užvedate šalt ą varikl į, kelet ą minu čių  palau-
kite ir neskub ėkite dirbti mašina. Leiskite  įšilti 
alyvai. 
Ka

i mašina naudojama, bū tina visuomet naudoti 
droselinę  sklendę.
4.6 PATARIMAI D ĖL NAUDOJIMOPrieš naudodami mašin ą, visada patikrinkite aly-
vos lyg į variklyje. Tai ypa č svarbu tais atvejais, kai 
dirbama ant šlaito. Žr. 4.2. 
Važiuodami šlaitais, b ūkite itin atsar-
g ū s. Važiuodami šlaitu aukštyn arba že-
myn, staigiai neužveskite ir 
nestabdykite mašinos. Niekada neva-
žiuokite skersai šlaito. Važiuokite iš vir-
šaus  į apa čią  ir iš apa čios  į virš ų. 
Mašina negalima važiuoti jokia krypti-
mi statesniais nei 10 laipsni ų šlaitais. Šlaituose ir staigiuose pos
ūkiuose su-
mažinkite greit į, kad suvaldytum ėte 
mašin ą ir ji neapsiverst ų.
Važiuodami aukš čiausia pavara ir mak-
simaliu grei čiu nesukite vairara čio iki 
pat galo. Mašina gali pasvirti ir apsi-
versti.
Rankas ir kojas laikykite atokiai nuo 
vairo traukl ės šarnyro ir s ėdyn ės laiki-
klio. Sutraiškymo pavojus. Niekuomet 
nevažiuokite su pakeltu variklio gaub-
tu.
4.7 IŠJUNGIMASIšjunkite galios perdavimo  įtais ą. Nuspauskite sto-
v ėjimo stabd į. 
Leiskite 1 ar 2 minutes varikliui veikti tuš čią ja ei-
ga. Pasukite uždegimo raktel į ir sustabdykite vari-
kl į.
Uždarykite degal ų č iaup ą. Tai ypač  svarbu, kai, 
pvz., mašina transportuojama ant priekabos.
Jeigu mašin ą paliekate be prieži ūros, 
atjunkite uždegimo žvak ės laid ą (lai-
dus)  ir ištraukite uždegimo raktel į.
Išjungus varikl į, tam tikr ą laik ą jis dar 
gali b ūti karštas. Nelieskite duslintuvo, 
cilindro ir aušinimo briaun ų. Tai gali 
sukelti nudegimus.
4.8 VALYMAS
Nor ėdami išvengti gaisro pavojaus, 
stenkit ės, kad ant variklio, duslintuvo, 
akumuliatoriaus ir degal ų bako neb ūtų  
žol ės, lap ų ir alyvos. 
Nor ėdami išvengti gaisro pavojaus, re-
guliariai tikrinkite, ar n ėra alyvos ir / 
arba degal ų nuotė kio.  
Niekada nenaudokite aukšto sl ėgio van-
dens srov ės. Tai gali pažeisti veleno san-
dariklius, elektrines dalis arba 
hidraulinius vožtuvus.
Niekada nenaudokite aukšto sl ėgio oro 
srov ės, nukreiptos  į radiatoriaus briau-
nas. Taip galite sugadinti briaunos 
strukt ūrą . 
Po kiekvieno naudojimo mašin ą nuvalykite. Lai-
kykit ės toki ų valymo instrukcij ų: 
 Nepilkite vandens tiesiai ant variklio. 
 į valykite šepe čiu arba p ūskite suspaustu 
oru.
 Nuvalykite variklio aušinimo oro  įvad ą (9:T).
 ę vandeniu, paleiskite mašin ą ir bet kur į 
pjovimo agregat ą, kad pašalintum ėte vanden į, 
kuris, priešingu atveju, gali prasiskverbti  į guo-
lius ir juos pažeisti
B
ūsena Veiksmas Rezultatas
Sankabos stabdžio 
pedalas nenuspaustas.
Galios perdavimo 
į taisas neveikia. Pabandykite 
užvesti.
Va r i k l i s  
neužsive-
da.
Sa

nkabos stabdžio 
pedalas nuspaustas.
Galios perdavimo 
į taisas veikia. Pabandykite 
užvesti.
Va r i k l i s  
neužsive-
da.
Variklis veikia. 
Galios perdavimo 
į taisas veikia. Vairuotojas 
pasikelia nuo 
s
ė dynė s. Va r i k l i s  
išsijungia.
Variklis veikia. Išimkite  saugiklį. 
Žr. 9:S. Va r i k l i s  
išsijungia. 
						

							162
LIETUVIŲ KALBALT
5 TECHNIN Ė PRIEŽI ŪRA
5.1 TECHNIN ĖS PRIEŽIŪROS PRO-
GRAMA
Kad mašina veikt ų patikimai ir saugiai bei neteršt ų 
aplinkos, b ūtina laikytis „STIGA“ nustatytos 
Technin ės prieži ūros programos.
Program ą rasite pridedamoje techninė s priežiūros 
knygel ėje.
Esmin ė technin ė prieži ūra
 turi b ūti atliekama tik 
į galiotoje dirbtuv ėje.
Pirm ąją  ir tarpines technines prieži ūras 
 gali atlikti 
į galiotos dirbtuv ės specialistai arba pats mašinos 
naudotojas.  Technin ės prieži ūros turinys yra patei-
kiamas technin ės prieži ūros knygel ėje, o techninė s 
priežiū ros veiksmai yra aiškinami „4 MAŠINOS 
UŽVEDIMAS IR EKSPLOATAVIMAS“ ir toliau 
šiame skyriuje.
Technin ė prieži ūra, kuri ą atlieka  įgaliotų  dirbtuvi ų 
specialistai, užtikrina, kad darbai bus atlikti profe-
sionaliai ir su originaliomis dalimis.
Atlikus esmin ę arba tarpin ę technin ę prieži ūrą , 
technin ės prieži ūros knygel ėje dedamas spaudas. 
Technin ės prieži ūros knygel ė, kurioje sužym ėti at-
likti technin ės prieži ūros darbai, yra vertingas do-
kumentas, padidinantis mašinos vert ę jos 
pardavimo kitam naudotojui atveju.
5.2 PASIRUOŠIMASVisi aptarnavimo ar technin ės prieži ūros darbai 
gali bū ti atliekami tik tuomet, kai yra išjungtas va-
riklis ir mašina nedirba. 
Kad mašina nepajud ėtų  iš vietos, visuo-
met užtraukite stov ėjimo stabd į.
Išjunkite varikl į.
Kad variklis atsitiktinai ne įsijungt ų, at-
junkite uždegimo žvak ės laid ą (laidus) 
nuo uždegimo žvak ės (žvaki ų) ir ištrau-
kite uždegimo raktel į. 
5.3 ORO SL ĖGIS PADANGOSENureguliuokite oro sl ėg į padangose:
Priekin ės padangos: 0,6 baro (9 psi).
Galinė s padangos: 0,4 baro (6 psi). 
5.4 VARIKLIO ALYVOS KEITIMASVa r i k l i n ę alyv ą pirm ą kart ą pakeiskite po 5 darbo 
valandų , o vėliau – kas 50 darbo valand ų arba vie-
n ą kart ą per sezon ą. 
Alyv ą keiskite dažniau (po 25 darbo valand ų arba 
bent kart ą per sezon ą), jei variklis eksploatuoja-
mas sud ėtingomis s ąlygomis arba esant aukštai 
aplinkos temperatū rai.
Naudokite alyv ą, nurodytą  pateiktoje lentel ėje:
Naudokite alyv ą be joki ų priedų .
Nepilkite per daug alyvos. Gali perkaisti variklis. 
Alyv ą keiskite tada, kai variklis šiltas.
Va r i k l i n ė alyva gali b ūti labai karšta, 
jei j ą išleidžiate iškart, kai tik išjungiate 
varikl į. Taigi palaukite kelet ą minu čių , 
kol variklis atauš, tada išleiskite alyv ą.
1. Alyvos išpylimo žarn ą suspauskite veržtuvu. 
Naudokite universalius ar kt. panašius veržtuv-
us. Žr. 10:V pav.
2. Pastumkite veržtuv ą 3–4 cm į  viršų ir ištraukite 
kaišt į.
3. Alyv ą išleiskite  į rinktuv ą.
PASTABA! Stenkitė s, kad alyvos nepakli ūtų  
an

t pavaros dirž ų.
4. Alyv ą perduokite atliek ų tvarkymo į monei, lai-
kydamiesi vietoje galiojan čių  reikalavim ų. 
5. Įstatykite alyvos išleidimo kaištį  ir pastumkite 
veržtuv ą taip, kad jis b ūtų  virš  čiaupo. 
6.  Ištraukite alyvos lygio matuokl į ir supilkite 
nauj ą alyv ą.
Alyvos lygis: 1,4 l
7. Įpylus alyv ą reikia užvesti varikl į ir leisti jam 
30 sek. padirbti tuš čią ja eiga.  
8. Patikrinkite, ar n ėra alyvos nuot ėkio.
9. Išjunkite varikl į. Palaukite 30 sekundži ų ir pati-
krinkite alyvos lyg į, kaip nurodyta 4.2.
5.5 TRANSMISIN Ė ALYVA (4WD)Hidraulinės galios transmisijos alyv ą reikia 
tikrinti, pareguliuoti ir keisti toliau esan čioje 
lentel ėje nurodytais intervalais.
Alyvos tipas: Sintetin ė alyva 5W-50.
Kei čiamos alyvos kiekis: apytiksliai 3,5 litro.
Alyva SAE 10W-30
Techninė s priežiūros klas ėSJ arba aukštesn ė
Ve i k s m a s 1-as 
kartas Po to tokiais 
intervalais
Darbo valandos 
Alyvos lygio patikra ir 
reguliavimas. -50
Alyvos keitimas. 5 200 
						

							163
LIETUVIŲ KALBALT
5.5.1 Alyvos lygio patikra – reguliavimas
Žr. 4.3.
5.5.2 Alyvos išpylimas
1. Leiskite mašinai veikti 10–20 minu čių  į vairiu 
grei čiu, kad į šiltų transmisin ė alyva.
2. Mašina turi stov ėti horizontaliai.
3. Ištraukite abi išjungimo svirtis, kaip parodyta 6  pav.
4. Vien ą ind ą pastatykite po užpakaline ašimi ir 
vien ą – po priekine.
5. Ištraukite kaišt į ir atidarykite alyvos rezervuar ą. 
Kaišt į galima ištraukti tik su 3/8 coli ų 
atsuktuvu su keturkampe galvute. Ki-
tokie  įrankiai gali sugadinti kaištį .
6. Ištraukite alyvos kaišt į iš užpakalinė s ašies. Nu-
valykite ang ą ir naudokite 3/8 coli ų atsuktuv ą 
su kvadratine galvute. Žr. 11. pav.
7. Ištraukite du alyvos kaiš čius iš priekin ės ašies. 
Naudokite 12 mm rakt ą. Palaukite, kol iš prie-
kinė s ašies ir vamzdyno išb ėgs alyva.  Žr. 12. 
pav.
8. Patikrinkite, ar sandar ūs priekin ės ašies alyvos 
išleidimo kaiš čių  tarpikliai.  Žr. 12. pav.  Įstaty-
kite kaiš čius. Užveržimo s ūkio momentas: 
15–17 Nm.
Jei alyvos kaišt į suksite stipriau nei 5 
Nm, jis gali sugesti.  
9.  Patikrinkite, ar sandarus užpakalin ės ašies aly-
vos išleidimo kaiš čio tarpiklis.  Žr. 11:Y pav. 
Į st

atykite kaišt į į  užpakalin ę aš į. Kaišt į pri-
veržkite iki 5 Nm.
10.Alyv ą iš giliosios rezervuaro dalies galima iš-
traukti alyvos ištraukimo prietaisu. Žr. 13. pav.
11.Pašalinkite alyv ą, laikydamiesi vietinių  reikala-
vim ų. 
5.5.3 Pylimas Variklis negali dirbti, jei užpakalin ė 
sankabos atleidimo svirtis yra  įtraukta, 
o priekin ė sankabos atleidimo svirtis – 
ištraukta.
Gali sugesti priekin ės ašies tarpikliai.
1. Supilkite nauj ą alyv ą į  alyvos rezervuar ą.
Jei variklis užvedamas patalpoje, prie 
variklio išmetamojo vamzdžio reikia 
prijungti išmetal ų ištraukimo į rangą.
2. Patikrinkite, ar ištraukta užpakalin ės ašies san-
kabos atleidimo svirtis. 
3. Užveskite varikl į. Užsivedus varikliui, prieki-
n ės ašies sankabos atleidimo svirtis  įsitraukia 
automatiškai. 
4. Ištraukite priekin ės ašies sankabos atleidimo 
svirt į.  PASTABA! Alyva 
į sistemą  į siurbiama labai 
greitai. Tod ėl rezervuar ą reikia nuolatos 
papildyti. Stenkit ės, kad nepakli ūtų  oro.
5. Nustatykite akceleratoriaus pedal ą į  tiesiogin ę 
ei

g ą ir užfiksuokite jį  mediniu pleištu.  Žr. 14. 
pav. Ranka supilkite nauj ą alyv ą į  alyvos rezer-
vuar ą.
6. Minutei  įjunkite tiesiogin ę eig ą.
7. Ištraukite medin į pleišt ą ir nustatykite akcelera-
toriaus pedal ą į  atbulin ę eig ą. Toliau pilkite aly-
v ą.
8. Minutei  įjunkite atbulin ę eig ą.
9. Kas minut ę keiskite jud ėjimo krypt į, kaip aiški-
nama pirma, ir toliau pildykite rezervuar ą, kol 
rezervuare liausis burbuliavimas.
10.Išjunkite varikl į,  įstatykite rezervuaro kaišt į ir 
uždarykite variklio gaubt ą.  
11.Keletui minu čių  į junkite mašin ą ir nureguliuo-
kite alyvos lyg į rezervuare. 
5.6 DIRŽINIS PERDAVIMASPra ėjus 5 darbo valandoms, patikrinkite, ar visi 
diržai yra sveiki ir nepažeisti.
5.7 VAIRAVIMASVa i r a v i m ą tikrinkite po 5 darbo valandų , o vėliau – 
kas 100 darbo valand ų.
5.7.1 Patikros
Truput į pasukiokite vairarat į pirmyn ir atgal. Vairo 
grandin ės neturi b ūti laisvos.
5.7.2 Reguliavimas
Prireikus vairo grandines reguliuokite taip:
1. Pastatykite mašin ą tiesiai.
2. Reguliuokite vairo grandines dviem veržl ėmis, 
esan čiomis centre. Žr. 16 pav.
3. Vienodai reguliuokite veržles, kol neliks laisvu- mo.
4. Pavažiuokite mašina  į priek į ir patikrinkite, ar 
vairaratis nenukrypsta nuo centro.
5. Jei vairaratis krypsta nuo centro, pareguliuokite  veržles, t.y. vien ą veržl ę atlaisvinkite, o kit ą – 
privežkite.
Vairo grandini ų pernelyg nepriveržkite. Priešingu 
atveju bus sunku vairuoti ir grei čiau susid ėv ės vai-
ro grandin ės. 
						

							164
LIETUVIŲ KALBALT
5.8 AKUMULIATORIUS
Į akis ar ant odos patekusi r ūgštis gali 
sukelti rimtus sužalojimus. Jei ant ku-
rios nors k ūno vietos pateko r ūgšties, 
nedelsdami plaukite dideliu kiekiu van-
dens ir kiek  įmanydami grei čiau kreip-
kit ės  į gydytoj ą.
Akumuliatorius yra 12 V vardin ės galios akumu-
liatorius su sl ėgio reguliavimo vožtuvais.  Akumu-
liatoriaus skys čio nereikia ir negalima nei tikrinti, 
nei  įpilti.  Vienintelis r ūpestis yra akumuliatoriaus 
į krovimas, pvz., jei mašina ilgesn į laik ą nebuvo 
naudojama.
Prieš naudojant akumuliatori ų pirm ąjį 
kart ą, jis turi b ūti visiškai  įkrautas.  
Akumuliatorius turi bū ti laikomas vi-
siškai  įkrautas. Jei akumuliatorius lai-
komas ne įkrautas, jis gali sugesti. 
5.8.1 Įkrova nuo variklio
Akumuliatori ų galima į krauti nuo variklio genera-
toriaus:
1. Įd ėkite akumuliatori ų į  mašin ą, kaip parodyta 
apa čioje.
2. Pastatykite mašin ą lauke arba prijunkite išmeta-
l ų  ištraukimo  įrang ą. 
3. Užveskite varikl į, laikydamiesi naudotojo va-
dove pateikt ų in
 strukcijų.
4. Leiskite varikliui dirbti be pertraukos 45 minu- tes.
5. Išjunkite varikl į. Dabar akumuliatorius yra vi-
siškai  įkrautas.
5.8.2 Akumuliatoriaus  įkrova akumuliato-
ri ų į kroviklio pagalba
Jei akumuliatorius yra  įkraunamas su akumuliato-
ri ų į krovikliu, reikia naudoti pastovios į tampos 
akumuliatori ų į krovikl į. 
D ėl pastovios  įtampos akumuliatori ų į kroviklio 
į sigijimo kreipkit ės  į prekybos atstov ą.
Jei naudosite į prastinį akumuliatori ų į krovikl į, 
galite sugadinti akumuliatori ų. 
5.8.3 Akumuliatoriaus iš ėmimas ir  įdėjimasAkumuliatorius yra po variklio gaubtu. Akumulia-
toriaus iš ėmimo ir  įd ėjimo metu laidai yra jungia-
mo tokia tvarka:
 Akumuliatoriaus iš ėmimas. Pirmiausia atjunki-
te juod ą laid ą nuo neigiamo akumuliatoriaus 
gnybto (-).  Tada atjunkite raudon ą laid ą nuo 
teigiamo akumuliatoriaus gnybto (+). 
 Akumuliatoriaus  įd ėjimas. Pirmiausia prijunki-
te raudon ą laid ą prie teigiamo akumuliatoriaus 
gnybto (+).  Tada prijunkite juod ą laid ą prie nei-
giamo akumuliatoriaus gnybto (-).  Jei laidai bus atjungiami ar prijungia-
mi nesilaikant nurodytos tvarkos, gali 
į
vykti trumpas jungimasis ir akumulia-
torius gali sugesti. 
Sukeitus laidus, generatorius ir akumu-
liatorius gali sugesti. 
Laidus gerai pritvirtinkite. Netinkamai 
pritvirtinti laidai gali sukelti gaisr ą.
Variklio negalima bandyti užvesti, kai 
akumuliatorius yra atjungtas.  Prie-
šingu atveju galimi rimti generatoriaus 
ir elektros sistemos gedimai. 
5.8.4 Valymas
Jei akumuliatoriaus gnybtai oksiduojasi, juos rei-
kia nuvalyti. Akumuliatoriaus gnybtus valykite 
vieliniu šepe čiu ir sutepkite juos gnybt ų tepalu.
5.9 VARIKLIO ORO FILTRAS
Labai svarbu, kad oro filtras b ūtų  nesu-
gadintas ir į rengtas tinkamai. Niekada 
nejunkite variklio be oro filtro arba jei 
oro filtras suged ęs.
Pirmin į filtr ą (porolinin į filtr ą) reikia valyti arba 
pakeisti po 25 darbo valand ų.
Oro filtr ą (popierin į filtr ą) reikia valyti arba pa-
keisti po 100 darbo valand ų.
PASTABA! Jei mašina eksploatuojama dulk ėtoje 
aplinkoje, filtrus reikia valyti ir keisti dažniau.
Oro filtrai išimami ir  įdedami tokia tvarka:
5.9.1 Alt. 1
1.  Atsargiai nuvalykite aplink oro filtro dangtel į.
2. Nuimkite apsaugin į oro filtro gaubt ą (15:A). 
3. Išardykite filtr ą (15:B). Pirminis filtras yra virš 
oro filtro. Stenkit ės, kad  į karbiuratori ų nepa-
tekt ų nešvarum ų. Nuvalykite oro filtro korpus ą.
4. Išvalykite popierinį  filtrą – švelniai padaužykite 
j į į  plokš čią  pavirši ų. Labai užteršt ą filtr ą reikia 
pakeisti.
5. Išvalykite pirmin į oro filtr ą. Labai užteršt ą filtr ą 
reikia pakeisti.
6. Filtr ą surinkite atvirkštine tvarka.
Popierinio filtro kaset ės
 nevalykite tirpikliais, ku-
ri ų sud ėtyje yra benzino, pvz., žibalu. Tokie tirpi-
kliai kenkia filtrui.
Popierinio filtro kaset ės nevalykite sul ėgtu oru. 
Popierinio filtro kaset ės negalima sutepti alyva.  
						

							165
LIETUVIŲ KALBALT
5.9.2 Alt. 2
1.  Atsargiai nuvalykite aplink oro filtro korpus ą 
(15:R).
2. Nuimkite oro filtro korpus ą, išsuk ę abu varžtus.
3.  Išimkite popierinio filtro kaset ę (15:S). 
Stenkit ės, kad  į karbiuratori ų nepatekt ų 
nešvarum ų. Nuvalykite oro filtro korpus ą.
4. Išvalykite popierin į filtr ą – švelniai padaužykite 
j į į  plokš čią  pavirši ų. Labai užteršt ą filtr ą reikia 
pakeisti.
5. Filtr ą surinkite atvirkštine tvarka.
Popierinio filtro kaset ės nevalykite tirpikliais, ku-
ri ų sud ėtyje yra benzino, pvz., žibalu. Tokie tirpi-
kliai kenkia filtrui.
Popierinio filtro kaset ės nevalykite sul ėgtu oru. 
Popierinio filtro kaset ės negalima sutepti alyva. 
5.10 UŽDEGIMO ŽVAK ĖUždegimo žvakę (žvakes) reikia keisti kas 200 dar-
bo valand ų (t.y. kas antros esmin ės technin ės prie-
ži ūros metu).
Prieš atjungdami uždegimo žvak ę, nuvalykite vie-
tas aplink jos laikiklį .
Uždegimo žvak ė
: „Champion RC12YC“ arba ta-
pati.
Elektrod ų tarpas
: 0,75 mm
5.11 ORO  ĮVADASŽr. 9:T. Variklis aušinamas oru. D ėl užsikimšusios 
aušinimo sistemos gali sugesti variklis.  Variklio 
oro  įvadą  valykite po 50 darbo valand ų. Kruopš-
tesnis aušinimo sistemos valymas atliekamas es-
min ės technin ės prieži ūros metu.
5.12 TEPIMASVisi tepimo taškai, nurodyti apa čioje esan čioje 
lentel ėje, turi b ūti tepami kas 50 darbo valand ų ir 
po kiekvieno plovimo.
5.13 SAUGIKLIAIElektros trik čių  atveju patikrinkite (pakeiskite) 20 
A saugikl į. Žr. 9:S.
6 PATENTO IR DIZAINO REGIS-
TRACIJA
Ši mašina ir jos dalys yra  įtrauktos šiose patento ir 
dizaino registracijose:
SE9901091-0, SE9901730-3, SE9401745-6, 
US595 7497, FR772384, DE69520215.4, 
GB772384, SE0301072-5, SE04/000239 (PCT), 
SE0401554-1, SE0501599-5.
GGP pasilieka teis ę modifikuoti produkt ą be iš-
ankstinio  įsp ėjimo. 
Objektas Veiksmas
Pav.
Centrinis 
taškas 4 tepimo antgaliai.
Naudokite tepalo švirkšt
ą su uni-
versaliu tepalu. Pumpuokite iki 
pasirodys tepalas. 17
Grandini-
n ė vaira-
vimo 
sistema Nuvalykite grandines vieliniu 
šepe
čiu.
Apipurkškite universaliuoju 
grandini ų tepalu. -
Į tempimo 
gemb ės  Atramos taškus tepkite alyva, 
jungin
ėdami valdymo  įtaisus. 
Patartina dirbti dviem žmon ėms. 18
Kontroli-
niai kabe-
liai Kabelio galus tepkite alyva, jun-
ginė
dami valdymo  įtaisus. 
Privalu dirbti dviem žmon ėms. 18 
						

							166
LATVISKILV
1 VISPĀRĒJI NOR ĀDĪJUMI
Šis simbols nor āda uz BR ĪDIN ĀJU-
MU! Šo nor ād ījumu neiev ērošana var 
rad īt nopietnus savainojumus un/vai 
ī pašuma bojā jumus.
Pirms maš īnas iedarbin āšanas jums ir 
j ā izlasa šie lietošanas norā dījumi un 
tiem pievienot ā broš ūra DROŠ ĪBAS 
INSTRUKCIJAS.
1.1 SIMBOLIUz maš īnas redzami š ādi simboli. Tie ir nepiecie-
šami, lai atg ādin ātu par r ūpību un uzman ību, ko 
prasa maš īnas lietošana un apkope.
Šie simboli noz īm ē:
Br īdinā jums!
Pirms maš īnas lietošanas izlasiet instruk-
ciju rokasgr āmatu un droš ības rokasgr ā-
matu.
Br īdinā jums!
Uzmanieties no izmestiem objektiem. Ne-
laidiet tuvum ā novē rotājus.
Br īdinā jums!
Vi e n m ēr lietojiet dzirdes aizsargus
Br īdinā jums!
Š ī maš īna nav paredz ēta tam, lai ar to 
brauktu pa ce ļiem.
Br īdinā jums!
Ar maš īnu, kas apr īkota ar ori ģin āliem 
piederumiem, nedr īkst braukt jebkur ā vir-
zien ā pa nogā zēm, kas st āv ākas
 par 10.
Br īdinā jums!
Risks g ūt nopietnus savainojumus. Uzma-
nieties, lai rokas un k ājas neatrastos st ūres 
loc īklsavienojuma tuvum ā. 
Br īdinā jums!
Risks g ūt apdegumus. Nepieskarieties 
trokš ņa sl āp ētā jam/katal ītiskajam konver-
teram. 
1.2 NOR ĀDES
1.2.1 Attē li
Att ēli šajā  lietošanas instrukcij ā ir numur ēti š ādi: 
1., 2., 3. utt. 
Att ēlos par ād īt ā s sast āvda ļas ir apz īm ētas ar A, B, 
C utt.
Nor āde sast āvda ļai C 2. att ēlā  tiek apzī mēta š ādi: 
2:C.
1.2.2 Virsraksti
Virsr a kst i ša j ās lietošanas instrukcij ās ir numur ēti 
atbilstoši š ādam piem ēram:
”1.3.1 Visp ārē jas droš ības pā rbaudes ir noda ļas 
1.3. Droš ības p ārbaudes apakšvirsraksts un ir at-
rodams zem š ā virsraksta.
Nor ādot uz virsrakstiem, parasti tiek nor ād īti tikai 
virsrakstu numuri, piem ēram, Skat īt 1.3.1.
2 APRAKSTS
2.1 PIEDZI ŅA
2.1.1 HST
Maš īnai ir aizmugur ējo rite ņu piedzi ņa.
Aizmugur ējā  ass ir apr īkota ar hidrostatisku trans-
misiju ar plaši piel āgojam ām p ārnesumu kust ībai 
uz priekšu un atpaka ļgait ā attiecī bām.
Aizmugur ējā  ass ir apr īkota ar ī ar diferenci āli, lai 
atvieglotu pagriezienu veikšanu.
Priekš ā piestiprin āmie instrumenti tiek darbin āti ar 
piedzi ņas siksn ām.
2.1.2 4WD
Maš īnai ir  četru rite ņu piedzi ņa. Jauda no dzin ēja 
uz piedzi ņas rite ņiem tiek p ārnesta hidrauliski. 
Dzin ējs darbina e ļļas sūkni, kas s ūkn ē eļļ u caur 
aizmugur ējo un priekš ējo piedzi ņas as īm. 
Priekš ējā  as
s un aizmugur ējā  ass ir savienotas, kas 
noz īm ē, ka priekš ējie un aizmugur ējie rite ņi grie-
žas ar vien ādu  ātrumu. 
Lai atvieglotu pagriezienu veikšanu, abas asis ir 
apr īkotas ar diferenci āli. 
Priekš ā piestiprin āmie instrumenti tiek darbin āti ar 
piedzi ņas siksn ām.
2.2 ST ŪR ĒŠANAMaš īnai ir loc īkla. Tas noz īm ē, ka šasija ir sadal īta 
priekš ējā  un aizmugur ējā  sekcij ās, kuras var tikt 
pagrieztas attiec īb ā viena pret otru.
St ūrē šana ar loc īklu noz īm ē, ka maš īna spē j ap-
braukt kokus un citus š ķēršļus ar  ļoti mazu griešan-
ā s r ādiusu.
2.3 DROŠ ĪBAS SIST ĒMAMašīna ir apr īkota ar elektrisku droš ības sist ēmu. 
Droš ības sist ēma p ārtrauc noteiktas darb ības, kas 
var izrais īt nepareizu manevru briesmas. 
Piem., dzin ēju var iedarbin āt tikai tad, ja nospiests 
saj ūga-bremžu ped ālis.
Pirms katras lietošanas ir j āp ārbauda 
droš ības sist ēmas darb ība.
2.4 VAD ĪBA
2.4.1 Instrumentu pac ēlā js, meh ānisks (1:A)
Lai p ārsl ēgtos starp darba poz īciju un transporta 
poz īciju:
1. L īdz galam nospiediet ped āli. 
2. L ēn ām atlaidiet ped āli. 
						

							167
LATVISKILV
2.4.2 Sajūgs–st āvbremze (1:B)
Nekad nespiediet ped āli braukšanas lai-
k ā. Past āv jaudas transmisijas p ārkar-
šanas risks.
Pedālim (1:B) ir š ādas tr īs poz ī-
cijas:
 Atbr īvots . Saj ūgs nav aktivi-
z ēts. St āvbremze nav aktiviz ēta.
 Līdz pusei nospiests . Izslēgta piedzi ņa uz 
priekšu. St āvbremze nav aktiviz ēta.
 Piln īb ā nospiests . Izslēgta piedzi ņa uz priekšu. 
Piln īb ā aktiviz ēta st āvbremze, ta ču t ā nav no-
fiks ēta. Šo poz īciju uzmanto ar ī k ā ā rk ārtas si-
tu ācijas bremzi.
2.4.3 Fiksators, st āvbremze (1:C)
Fiksators nofiks ē saj ūga–bremzes pedā -
l

i nospiest ā poz īcij ā. Šo funkciju lieto, lai 
nofiks ētu maš īnu uz nogā zēm, transport ē-
šanas laik ā utt., kad dzin ējs nedarbojas.
Nofiks ēšana:
1. L īdz galam nospiediet ped āli (1:B). 
2. P ārvietojiet fiksatoru (1:C) pa labi.
3. Atlaidiet ped āli (1:B).
4. Atlaidiet fiksatoru(1:C).
Atbr īvošana:
Nospiediet un atlaidiet ped āli (1:B).
2.4.4 Braukšanas–darba bremze (1:F) Ja mašīna pē c pedāļa atlaišanas ne-
bremz ē t ā, k ā tas b ūtu sagaid āms, k ā 
ā rk ārtas situ ācijas bremze ir j ālieto 
kreisais pedā lis (1:B).
Ped ālis regul ē sazobes attiec ību starp dzin ēju un 
piedzi ņas rite ņiem (= ātrumu). Atlaižot ped āli, tiek 
aktiviz ēta darba bremze.
1. Nospiediet ped āl
i uz priekšu 
– maš īna kust ās uz priekšu.
2. Ped ālis netiek spiests  
– maš īna nekustas.
3. Nospiediet ped āli uz aizmu-
guri  
– maš īna kustas atpaka ļgait ā.
4. Samaziniet spiedienu uz pe-
d āli  – maš īna bremz ē.
Ped āļa augš ējā  da ļā atrodas regul ējama pl āksne. 
Regul ējamo pl āksni iesp ējams uzst ād īt tr īs (3) po-
z īcij ās, lai t ā atbilstu vad ītā ja p ēdai. 2.4.5 Akseleratora un gaisa v
ārsta vad īb-
as svira (1:D)
Va d ības svira dzin ēja  ātruma uzst ād īšanai un gaisa 
v ārsta aizv ēršanai, iedarbinot aukstu dzin ēju. 
Ja dzin ējs darbojas nevienm ērīgi
, pa-
st āv iesp ēja, ka vad ības svira ir pavirz ī-
ta p ārā k t ālu uz priekšu un ir aktiviz ēts 
gaisa v ārsts. Tas boj ā dzin ēju, palielina 
degvielas pat ēri ņu un ir kait īgi videi.
1. Aizv ērts gaisa vā rsts – auksta dzin ēja 
iedarbin āšanai. Aizv ērta gaisa v ārsta poz ī-
cija atrodas gropes priekšpus ē.  
Nedarbiniet maš īnu šaj ā poz īcij ā, ja 
dzinē js ir silts.
2. Pilna jauda – mašīnai darbojoties, vien-
m ēr ir j ālieto pilna jauda. 
Pilnas jaudas poz īcija ir aptuveni 2 cm aiz 
aizv ērta gaisa v ārsta poz īcijas.
3. Tukšgaita.
2.4.6 Aizdedzes aizsl ēgs (1:E)
Neatst ājiet maš īnu, ja atsl ēga atrodas 2. 
vai 3. poz īcij ā. Pa
st āv aizdegšan ās risks, 
degviela caur karburatoru var non ākt 
dzinē jā , k ā ar ī past āv risks, ka akumu-
lators var izlā dēties un tikt bojā ts.
Aizdedzes sl ēdzis, ko izmanto dzin ēja iedarbinā š-
anai/nosl āp ēšanai.  Četras poz īcijas:
1. Aptur ēšanas poz īcija  – dzinē js ir īss-
avienojuma st āvokl ī. Var iz ņemt atsl ēgu.
2/3. Darba poz īcija
4. Iedarbin āšanas poz īcija  – elektriskais 
startera motors tiek iedarbin āts br īd ī, kad 
atsl ēga tiek pagriezta ar atsperi apr īkotaj ā 
iedarbin āšanas poz īcij ā. Kad dzin ējs ir ie-
darbin āts,  ļaujiet atsl ēgai atgriezties 2/3. 
darba poz īci
j ā.
2.4.7 Jaudas padeve (2:G) Jaudas padevi nedr īkst piesl ēgt, ja 
priekš ā stiprin āmais instruments atro-
das transporta poz īcij ā. Tas izn īcin ās 
siksnas transmisiju.
Svira, ar kuru tiek piesl ēgta un atsl ēgta jaudas pa-
deve priekš ā stiprin āmo instrumentu darbin āšanai. 
Divas poz īcijas:
1. Svira poz īcij ā uz priekšu – jaudas pade-
ve atsl ēgta.
2. Svira poz īcij ā uz aizmuguri – jaudas pa-
deve piesl ēgta.  
						

							168
LATVISKILV
2.4.8 Sajūga atbr īvošanas svira 
Svira transmisijas atslē gšanai.
HST ir apr īkots ar sviru, kas pievienota aizmugu-
r ē jai asij. Skatī t (5:N).
4WD ir apr īkots ar div ām svir ām, kas pievienotas 
pie aizmugur ējā s ass (6:O) un priekš ējā s ass (6:P). 
Atsl ēgšanas svira nekad nedr īkst atras-
ties starp  ārējo un iekš ējo poz īcij ām. 
Ta s  p ārkars ē un bojā  transmisiju.
Sviras  ļauj maš īnu p ārvietot stumjot, bez dzin ēja 
pal īdz ības. Divas poz īcijas:
1. Svira iekš ējā  poz īcij ā – 
transmisija piesl ēgta norm ālam 
darbam.
2. Svira ā rē jā  poz īcij ā – trans-
misija atsl ēgta. Maš īnu iesp ē-
ja

ms stumt.
Maš īnu nedr īkst vilkt lielos att ālumos un ar lielu 
ā trumu. Var boj āt transmisiju. 
Maš īnu nedr īkst darbin āt, ja priekš ējā  
svira atrodas ā rējā  poz īcij ā. Var izrais īt 
boj ājumus un e ļļas noplūdi priekš ējā  
as ī.
2.4.9 S ēdeklis (3:I)
S ēdekli iesp ējams noloc īt un tas ir regul ē-
jams. S ēdeklis ir noblo ķēts saloc īt ā  poz īc-
ij ā, izmantojot aizb īdni (3:K) un to var 
regul ēt, izmantojot klo ķus (3:J).
S ēdeklis ir apr īkots ar droš ības sl ēdzi, kas piesl ēgts 
maš īnas droš ības sist ēma
i. Tas noz īm ē, ka noteik-
tas b īstamas darb ības nav iesp ējams veikt, ja 
s ē dekl ī neviens neatrodas. Skat īt ar ī 4.4.2.
2.4.10 Dzin ēja p ārsegs (4:L)
Lai nodrošinā tu piekļuvi degvielas kr ā-
nam, akumulatoram un dzin ējam, maš īna 
ir apr īkota ar atveramu dzin ēja p ārsegu. 
Dzin ēja p ārsegs tiek nosl ēgts ar gumijas 
siksnu.
Dzin ēja p ārsegu var atv ērt š ādi:
1. Atbr īvojiet gumijas siksnu (4:M), kas atrodas 
p ārsega priekšpus ē.
2. Uzman īgi paceliet dzin ēja p ārsegu uz aizmugu-
ri.
Aizv ēršanu veiciet pret ējā  secī bā.
Maš īnu nedr īkst darbin āt, ja dzin ēja 
p ārseg
s nav aizv ērts un nosl ēgts. Risks 
g ū t apdegumus un nopietnus savaino-
jumus. 2.4.11
Ātrās atbrī vošanas stiprin ājums 
(19:H)
Ā trie savienojumi var tikt atdal īti, kas pa-
dara daž ādu instrumentu mai ņu vienk āršu. 
Ā trie savienojumi ļ auj viegli pārvietot 
p ļaušanas meh ānismu starp div ām poz īci-
j ā m:
 ālā  poz īcija ar piln īb ā nospriegotu siksnu.
 4 cm aiz norm ālā s poz īcijas ar atsl ābinā tu siks-
nu, lai p ļaušanas meh ānisms piek ļūtu tuv āk 
b āzes iek ārtai.
Siksnas rull ītim atbr īvojoties no siksnas,  ātrie sa-
vienojumi atvieglo siksnas un pļ aušanas mehān-
isma nomaiņ u, kā arī a
tvieglo p ārsl ēgšanos uz 
mazg āšanas poz īciju un apkopes poz īcij ām.
Siksnas sprieguma atbr īvošana:
1. Iz ņemiet no ab ām pus ēm nosl ēdzoš ās tapas 
(19:G).
2. Atveriet  ātros savienojumus, nospiežot to aiz-
mugur ējā s da ļas ar pap ēdi. Skatī t (19:F).
Kad  ātrie savienojumi ir atv ērti, p ļauš-
anas meh ānisma sviras ir br īv ā  st āvokl ī 
ass da ļās. P ļaušanas meh ānismu ne-
dr īkst uzstā dīt apkopes poz īcij ā vai 
mazg āšanas poz īcij ā, atk ārtoti neno-
sl ēdzot  ātros savienojumus p ēc p ļauš-
anas meh ānisma jostas no ņe
 mšanas.
3. Veiciet nepieciešam ās regul ēšanas darb ības utt.
 ņemiet siksnu.
 ņemiet p ļaušanas meh ānismu, at āķējot 
p ļaušanas meh ānisma sviras. Skat īt 21. att ēlu.
Siksnas nospriegošana:
No s ākuma nospriegojiet vienu pusi un tad otru, at-
bilstoši turpm āk minē tajiem nor ād ījumiem.
Negrieziet sviru ar rok ām. Risks g ūt no-
pietnus savainojumus.
1. Novietojiet k āju uz sviras (20:J) un uzman īgi 
pagrieziet par pus apgriezienu uz priekšu.
2. Ievietojiet nosl ēdzošo tapu (19:G).
3. Veiciet iepriekš min ētā s darb ības ar ī otr ā pus ē. 
						

							169
LATVISKILV
3 PIELIETOŠANAS JOMAS
Mašīnu dr īkst lietot, tikai izmantojot ori ģin ālos 
STIGA piedeumus:
Vilkšanas  āķa maksim ālā  vertik ālā  slodze nedr īkst 
p ārsniegt 100 N.
Vilkšanas  āķa maksim ālā  vilkto piederumu rad ītā  
slodze nedr īkst pā rsniegt 500 N.
PIEZ ĪME! Pirms autopiekabes lietošanas – sazi-
nieties ar j ūsu apdrošin āšanas sabiedr ību.
PIEZ ĪME! Š ī maš īna nav paredz ēta tam, lai ar to 
brauktu pa publiskiem ce ļiem.
4 IEDARBIN ĀŠANA UN LIETO-
ŠANA
Maš īnu nedr īkst darbin āt, ja dzin ēja 
p ārsegs nav aizv ērts un nosl ēgts. Risks 
g ū t apdegumus un nopietnus savaino-
jumus.
4.1 BENZ ĪNA UZPILDE (7:Q)Vie nm ēr izmantojiet bezsvina benz īnu. Nek ād ā 
gadī jumā neizmantojiet divtaktu benz īnu, kas sa-
jaukts ar e ļļu.
Tvertnes ietilp ība ir 6 litri. L īmeni var bez gr ūtī b ā-
m noteikt caur caursp īd īgo tvertni.
PIEZ ĪME! Parastais bezsvina benz īns  ātri boj ājas, 
t ā d ēļ  to nedr īkst glab āt ilg āk par 30 dien ām.
V ēlams izmantot videi draudz īgu benz īnu, proti, 
alkil āta benz īnu. Š ī benz īna sast āvs ir maz āk kai-
t īgs cilv ēkiem un videi.
Benz īns ir ļ oti viegli uzliesmojošs 
š ķ idrums. Degvielu vienm ēr uzglab āj-
iet š īm nol ūkam  īpaši paredz ētā s tv
ert-
n ēs.  Benz
īnu iepildiet vai papildiniet tikai 
ā rpus telp ām; nekad nesm ēķējiet, uz-
pildot benz īnu. Benz īnu iepildiet pirms 
dzinē ja iedarbin āšanas. Nekad neno ņe-
miet piltuves v āci ņu vai neiepildiet ben-
z īnu, ja dzinē js darbojas vai v ēl 
joprojā m ir sakarsis.
Nekad nepiepildiet benz īna tvertni piln īb ā. Atst āj-
iet br īvu vietu (= vismaz visu piltuves cauruli plus 
1–2 cm tvertnes virspus ē), lai benz īns uzsilstot iz-
plešoties nep ārpl ūstu. Skat īt 7. att ēlu.
4.2 DZIN ĒJA EĻĻAS L ĪME ŅA P ĀRB-
AUDE
Pieg ādes br īd ī, karteris ir pild īts ar SAE 10W-30 
e ļļ u.
Pirms katras lietošanas p ārliecinieties, ka e ļļas 
l ī menis ir pareizs. Maš īnai ir j āatrodas uz l īd-
zenas virsmas.
Noslaukiet virsmu ap e ļļas l īme ņa r ād ītā -
ju. Atskr ūvējiet un izvelciet to. Noslaukiet 
e ļļ as l īme ņa r ād ītā ju. 
Piln īb ā iespiediet iekš ā eļļ as l īme ņa r ād ītā ju , ta ču 
nepieskr ūvējiet to.  Vēlreiz izvelciet to un nolasiet 
e ļļ as l īme ņa m ērījumu.
Ja e ļļas l īm
enis atrodas zem atz īmes FULL, uz-
pildiet e ļļu līdz šai atz īmei. Skat īt att ēlus 7.
E ļļas l īmenis nedr īkst p ārsniegt atz īmi FULL. 
Tas izraisa dzin ēja p ārkaršanu. Ja eļļ as līmenis 
p ārsniedz FULL atzī mi, eļļa ir j ānotecina, l īdz 
tiek sasniegts pareizais l īmenis.
4.3 TRANSMISIJAS E ĻĻAS L ĪME ŅA 
PĀ RBAUDE
Pirms katras lietošanas p ārliecinieties, ka e ļļas 
l ī menis ir pareizs. Maš īnai ir j āatrodas uz l īd-
zenas virsmas.
Nolasiet e ļļas līmeni tvertn ē (8:R). Tam j āb ū t starp 
MIN un MAX atz īm ēm. Ja nepieciešams, pielejiet 
kl āt e ļļu.
E ļļas veids: 
4.4 DROŠ ĪBAS P ĀRBAUDESPārbaudot maš īnu, p ārliecinieties, ka turpm āk mi-
n ēto droš ības pā rbaužu rezult āti ir sasniegti.
Droš ības p ārbaudes ir j āveic pirms kat-
ras lietošanas reizes.
Ja k āds no turpm āk min ētajiem rezul-
t ā tiem netiek sasniegts, maš īnu ne-
dr īkst lietot! Nog ād ājiet maš īnu 
apkopes darbn īc ā  remonta veikšanai.
Uzdevums STIGA ori
ģin ālie piederumi
P ļaušana Lietojot p ļaušanas meh ānismus:
Park 14: 95 C
Park 16: 95 C/105 C
Sniega t īr īšana Ar sniega l āpstu. Ieteicams lie-
tot sniega  ķēdes un karkasa at-
svarus.
Nop ļaut ās z āles 
un lapu savā kšanaLietojot velkamo sav
āc ēju 38 
vai 42.
Z āles un lapu 
transport ēšana Lietojot Pro vai Combi izg
āža-
mo piekabi.
Sl

auc īšana Lietojot sukas bloku,  ieteicams 
lietot putekļu aizsargu.
Nez āļu izn īcin ā-
šana uz grant ē-
tiem ce ļiem Lietojot priekš
ā stiprin āmu kap-
li.
Oljetyp
4WD Sintētisk ā eļļ a 5W-50
HST SAE 10W-30 (20W-50) 
						

							170
LATVISKILV
4.4.1 Vispārē jā  droš ības p ārbaude
4.4.2 Elektrisk ā droš ības p ārbaude
Pirms katras lietošanas ir j āp ārbauda 
droš ības sist ēmas darb ība.
4.5 IEDARBIN ĀŠANA1. Atveriet degvielas kr ānu (10:U).
2. P ārbaudiet, vai aizdedzes sveces kabelis (- ļi) ir 
uzst ād īts (-ti) uz aizdedzes sveces (-c ēm).
3. P ārliecinieties, ka jaudas padeve ir atsl ēgta. 
4. Neturiet k āju uz piedzi ņas ped āļa. 
5. Auksta dzin ēja iedarbin āšana – uzst ādiet akse-
leratora vad ības sviru gaisa v ārsta aizv ēršanas 
poz īcij ā. 
Silta dzin ēja iedarbin āšana – pavelciet akselera-
tora vadī bas sviru uz pilnu jaudu (aptuveni 2 cm 
aiz gaisa v ārsta aizv ēršanas poz īcijas)
6. L īdz galam nospiediet saj ūga–bremzes ped āli.
7. Pagrieziet aizdedzes atsl ēgu un iedarbiniet dzi-
n ēju.
8Kad dzin ējs ir s ācis darboties, ja ir ticis aizv ērts 
gaisa v ārsts, pak āpeniski p ārvietojiet akselera-
tora vadī bas sviru uz pilnu jaudu (aptuveni 2 cm 
aiz gaisa v ārsta aizv ēršanas poz īcijas). 9. Iedarbinot aukstu dzin
ēju, nelieciet maš īna
i uz-
reiz darboties ar slodzi, no s ākuma  ļaujiet dzi-
n ējam p āris min ūtes darboties tukšgait ā. Tas 
ļ aus uzsilt e ļļai. 
Maš īnai darbojoties, vienm ēr ir j ālieto pilna jauda.
4.6 PADOMI EKSPLUAT ĀCIJAIVi e n m ēr p ārliecinieties, ka dzin ējā  ir pareizs e ļļas 
daudzums. Tas ir  īpaši b ūtiski, str ād ājot uz sl īp ām 
virsm ām. Skat īt 4.2. 
Uzmanieties, braucot pa sl īp ām virs-
m ām. Braucot pa nog āzi uz augšu vai 
uz leju neveiciet strauju uzs ākšanu vai 
apst āšanos. Nekad nebrauciet š ķērsām 
sl īpumam. P ārvietojieties no augšas uz 
leju vai no lejas uz augšu. 
Maš īna nedr īkst tikt vad īta pa nog āz-
ē m, kas stā vā kas par 10.
Braucot nog āzēs un veicot asus pagrie-
zienus, samaziniet braukšanas  ātrumu, 
lai saglab ātu kontroli pā r mašīnu un sa-
mazin ātu apgā šanās risku.
Negrieziet s ūri lī dz galam, braucot ar 
augst āko p ārnesumu un pilnu jaudu. 
Ma

š īna var viegli apg āzties.
Netuviniet rokas un pirkstus st ūres lo-
c īklsavienojumam un s ēdekļ a pamat-
nei. Risks g ūt nopietnus savainojumus. 
Nekad nebrauciet ar atv ērtu dzin ēja 
p ārsegu.
4.7 APTUR ĒŠANAAtslēdziet jaudas padevi. Aktiviz ējiet st āvbremzi. 
Ļ aujiet dzin ējam 1–2 min ūtes darboties tukšgait ā. 
Apturiet dzin ēju, pagriežot aizdedzes atsl ēgu iz-
sl ēgt ā poz īcij ā.
Aizveriet benz īna kr ānu. Tas ir ī paši būtiski, ja ma-
š īna tiks transport ēta, piem ēram, ar autopiekabi.
Ja maš īna tiek atstā ta bez uzraudz ības, 
no ņemiet aizdedzes sveces kabeli (- ļus) 
un iz ņemiet aizdedzes atsl ēgu.
T ūlīt p ēc apturē šanas dzin ējs var b ūt 
ļ oti karsts. Neaiztieciet trokš ņa sl āp ētā -
ju, cilindru vai dzes ēšanas iek ārtu. Tas 
var izrais īt apdegumu traumas.
4.8 T ĪR ĪŠANA
Lai samazin ātu aizdegšan ās risku, at-
t īriet dzin ēju, trokš ņa sl āp ētā ju, aku-
mulatoru un benz īna tvertni no z āles, 
lap ām un liekā s eļļas.
Lai samazin ātu aizdegšan ās risku, re-
gul āri p ārbaudiet, vai maš īnai nav ra-
duš ās e ļļas un/vai degvielas noplū des. 
Objekts
Rezultāts
Degvielas vadi un 
savienojumi. Nopl
ūžu nav.
Elektr ības kabe ļi. Izol ācija nav bojā ta.
Nav meh ānisku boj ājumu.
Izpl ūdes gā zu sistē-
ma. Savienojumos nav nopl
ūžu.
Visas skr ūves ir pievilktas.
E ļļas vadi. Nopl ūžu nav. Boj ājumu nav.
Pabrauciet ar maš īnu 
uz priekšu/uz aizmu-
guri un atbr īvojiet 
braukšanas–darba 
bremzes ped āli. Maš
īna
 apstā sies.
P ārbaudes brauciens Nav neparastu vibr āciju.
Nav neparastu ska ņu.
St āvoklis Darbība Rezult āts
Saj ūga–bremzes ped ā-
lis nav nospiests.
Jaudas padeve nav 
aktiviz ēta. M
ēģ iniet 
iedarbin āt. Dzin
ējs 
nes āks dar-
boties.
Saj ūga–bremzes ped ā-
lis ir nospiests.
Jaudas padeve ir aktivi-
z ēta. M
ēģ iniet 
iedarbin āt. Dzin
ējs 
nes āks dar-
boties.
Dzinē js darbojas. Jau-
das padeve ir aktiviz ē-
ta. Va d
ītā js pie-
ceļ as no 
s ē dek ļa. Dzin
ējs 
apst āsies.
Dzinē js darbojas. Iz ņemiet 
drošin ātā ju. 
Skat īt 9:S. Dzin
ējs
 
apst āsies.